Vidaus vandenys

Upės:

 

Upių tinklas platus, upės trumpos ir vandeningos. Škotijai ir Velsui būdingos dar ir sraunios bei slenkstėtos upės. Didelė estuarijų reikšmė, prie jų įsikūrę daug jūrinių uostų. Didžiausios estuarijos: Hamberis (25 km², suformavo Trentas ir Uzas; jūrų uostai Kingstonas prie Halo ir Grimsbis), Vošas (17 km² – suformavo Didysis Uzas, Ninas, Velandas ir Vitamas; jūrų uostai Kings Linas ir Bostonas), Temzės (15 km², suformavo Temzė ir Medvėjus; jūrų uostai Londonas, Pajūrio Sautendas ir Širnesas).

 

Kanalai:

 

1134 m. pirmasis Anglijos kanalas sujungė Trento ir Vitamo upes. XVIII–XIX a. laikomas laivybinių kanalų statybos era. Svarbiausi laivybiniai kanalai: Didysis jungiamasis kanalas (1929 m., 480 km) – sujungė Temzę su Trentu, Lidso ir Liverpulio kanalas (1816 m., 230 km), Kaledonijos kanalas (1847 m., 97 km) – sujungė Šiaurės sąsiaurį su Šiaurės jūra, Mančesterio laivybinis kanalas (1894 m., 58 km) – sujungė Mančesterį su Airijos jūra.

 

Ežerai:

 

Daug ledyninės kilmės ežerų Šiaurės Airijoje ir Škotijoje ir mažesnių Anglijos šiaurės vakaruose bei Velse. Lygumose durpynų ir karjerų vietose įrengta dirbtinių ežerų poilsiui ir gėlo vandens tiekimui. Škotijos ežerai ilgi, gilūs, dažnai pratakūs. Didžiausias Velse Balos ežeras (7 km², gyvena primityvi žuvų rūšis gvyniada), giliausias ežeras – Moraras (310 m).